- vėjagalvis
- vė́jagalvis, -ė smob. (1) Š, BŽ91, DŽ, NdŽ, vėjãgalvis (1) Erž, Ar, vėjagal̃vis (2) KŽ; LL201,243, L, L91, Rtr vėjavaikis: Lakstyk sau paskui vėjagalves, jei neturi kitokio darbo Ašb. Mane iškurstė eit už vėjãgalvio Ar. Seni, protingi gyvena, ir tai negali išsiverst, o dar toki vė́jagalviai išsivers Srv. Ką toks vė́jagalvis: čia inskrenda, čia išskrenda Ds. Senesnis žvirblis aiškiai persergėjo vėjagalvius (jaunus žvirblius), kad pasienyje selina katinas V.Kudir.
Dictionary of the Lithuanian Language.